|
|
|
|
литовский словарь / atleidinėti | |
atleidinė́ti (atleidinė́ja, atleidinė́jo) džn. mžb.
1. отпускать;
2. увольнять, освобождать;
3. прощать
/ru/
отпускать; увольнять, освобождать; прощать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atleidinėju | atleidinėjau | atleidinėdavau | atleidinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atleidinėji | atleidinėjai | atleidinėdavai | atleidinėsi |
|---|
| 3p.sg. | atleidinėja | atleidinėjo | atleidinėdavo | atleidinės |
|---|
| 1p.pl. | atleidinėjame, atleidinėjam | atleidinėjome, atleidinėjom | atleidinėdavome, atleidinėdavom | atleidinėsim, atleidinėsime |
|---|
| 2p.pl. | atleidinėjate, atleidinėjat | atleidinėjot, atleidinėjote | atleidinėdavote, atleidinėdavot | atleidinėsit, atleidinėsite |
|---|
| 3p.pl. | atleidinėja | atleidinėjo | atleidinėdavo | atleidinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atleidinėčiau | atleidinėtumėme, atleidinėtume, atleidinėtumėm |
|---|
| 2p. | atleidinėtum, atleidinėtumei | atleidinėtumėt, atleidinėtumėte |
|---|
| 3p. | atleidinėtų | atleidinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atleidinėkim, atleidinėkime |
|---|
| 2p. | atleidinėki, atleidinėk | atleidinėkit, atleidinėkite |
|---|
| 3p. | teatleidinėjie, teatleidinėja | teatleidinėja, teatleidinėjie |
|---|
|
