|
|
|
|
литовский словарь / sujautrėti | |
sujautrė́ti (sujautrė́ja, sujautrė́jo) стать/становиться чутким
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sujautrėju | sujautrėjau | sujautrėdavau | sujautrėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sujautrėji | sujautrėjai | sujautrėdavai | sujautrėsi |
|---|
| 3p.sg. | sujautrėja | sujautrėjo | sujautrėdavo | sujautrės |
|---|
| 1p.pl. | sujautrėjame, sujautrėjam | sujautrėjome, sujautrėjom | sujautrėdavom, sujautrėdavome | sujautrėsim, sujautrėsime |
|---|
| 2p.pl. | sujautrėjate, sujautrėjat | sujautrėjot, sujautrėjote | sujautrėdavote, sujautrėdavot | sujautrėsite, sujautrėsit |
|---|
| 3p.pl. | sujautrėja | sujautrėjo | sujautrėdavo | sujautrės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sujautrėčiau | sujautrėtume, sujautrėtumėme, sujautrėtumėm |
|---|
| 2p. | sujautrėtumei, sujautrėtum | sujautrėtumėt, sujautrėtumėte |
|---|
| 3p. | sujautrėtų | sujautrėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sujautrėkim, sujautrėkime |
|---|
| 2p. | sujautrėk, sujautrėki | sujautrėkit, sujautrėkite |
|---|
| 3p. | tesujautrėja, tesujautrėjie | tesujautrėjie, tesujautrėja |
|---|
|
