|
|
|
|
литовский словарь / praskambėti | |
praskambė́ti (pràskamba, praskambė́jo) прозвучать/ звучать
/en/
žr. skambėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | praskambu | praskambėjau | praskambėdavau | praskambėsiu |
|---|
| 2p.sg. | praskambi | praskambėjai | praskambėdavai | praskambėsi |
|---|
| 3p.sg. | praskamba | praskambėjo | praskambėdavo | praskambės |
|---|
| 1p.pl. | praskambam, praskambame | praskambėjome, praskambėjom | praskambėdavom, praskambėdavome | praskambėsime, praskambėsim |
|---|
| 2p.pl. | praskambat, praskambate | praskambėjot, praskambėjote | praskambėdavot, praskambėdavote | praskambėsite, praskambėsit |
|---|
| 3p.pl. | praskamba | praskambėjo | praskambėdavo | praskambės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | praskambėčiau | praskambėtume, praskambėtumėme, praskambėtumėm |
|---|
| 2p. | praskambėtumei, praskambėtum | praskambėtumėt, praskambėtumėte |
|---|
| 3p. | praskambėtų | praskambėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | praskambėkime, praskambėkim |
|---|
| 2p. | praskambėki, praskambėk | praskambėkit, praskambėkite |
|---|
| 3p. | tepraskamba, tepraskambie | tepraskamba, tepraskambie |
|---|
|
