|
|
|
|
литовский словарь / svyrinėti | | svyrinė́ti (svyrinė́ja, svyrinė́jo) džn. ходить покачиваясь [переваливаясь]; шататься
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | svyrinėju | svyrinėjau | svyrinėdavau | svyrinėsiu |
---|
2p.sg. | svyrinėji | svyrinėjai | svyrinėdavai | svyrinėsi |
---|
3p.sg. | svyrinėja | svyrinėjo | svyrinėdavo | svyrinės |
---|
1p.pl. | svyrinėjame, svyrinėjam | svyrinėjom, svyrinėjome | svyrinėdavome, svyrinėdavom | svyrinėsime, svyrinėsim |
---|
2p.pl. | svyrinėjat, svyrinėjate | svyrinėjote, svyrinėjot | svyrinėdavote, svyrinėdavot | svyrinėsit, svyrinėsite |
---|
3p.pl. | svyrinėja | svyrinėjo | svyrinėdavo | svyrinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | svyrinėčiau | svyrinėtumėm, svyrinėtumėme, svyrinėtume |
---|
2p. | svyrinėtum, svyrinėtumei | svyrinėtumėte, svyrinėtumėt |
---|
3p. | svyrinėtų | svyrinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | svyrinėkim, svyrinėkime |
---|
2p. | svyrinėki, svyrinėk | svyrinėkite, svyrinėkit |
---|
3p. | tesvyrinėja, tesvyrinėjie | tesvyrinėjie, tesvyrinėja |
---|
|