/ru/
бредить, нести вздор
/en/
1. (niekus kalbėti) gibber, talk nonsense; 2. (kliedėti) be delirious, rave
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | svaičioju | svaičiojau | svaičiodavau | svaičiosiu |
| 2p.sg. | svaičioji | svaičiojai | svaičiodavai | svaičiosi |
| 3p.sg. | svaičioja | svaičiojo | svaičiodavo | svaičios |
| 1p.pl. | svaičiojam, svaičiojame | svaičiojome, svaičiojom | svaičiodavome, svaičiodavom | svaičiosim, svaičiosime |
| 2p.pl. | svaičiojate, svaičiojat | svaičiojote, svaičiojot | svaičiodavot, svaičiodavote | svaičiosit, svaičiosite |
| 3p.pl. | svaičioja | svaičiojo | svaičiodavo | svaičios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | svaičiočiau | svaičiotumėme, svaičiotumėm, svaičiotume |
| 2p. | svaičiotum, svaičiotumei | svaičiotumėt, svaičiotumėte |
| 3p. | svaičiotų | svaičiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | svaičiokim, svaičiokime | |
| 2p. | svaičiok, svaičioki | svaičiokite, svaičiokit |
| 3p. | tesvaičioja, tesvaičiojie | tesvaičioja, tesvaičiojie |