|
|
|
|
литовский словарь / išrioglinti | |
išriõglinti (išriõglina, išriõglino) šnek. (išnešti ką nors sunkų) вынести/выносить, вытащить/вытаскивать
/en/
(ką nors sunkų) drag out; carry out; pull out
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išrioglinu | išrioglinau | išrioglindavau | išrioglinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išrioglini | išrioglinai | išrioglindavai | išrioglinsi |
|---|
| 3p.sg. | išrioglina | išrioglino | išrioglindavo | išrioglins |
|---|
| 1p.pl. | išriogliname, išrioglinam | išrioglinome, išrioglinom | išrioglindavom, išrioglindavome | išrioglinsime, išrioglinsim |
|---|
| 2p.pl. | išrioglinat, išrioglinate | išrioglinot, išrioglinote | išrioglindavote, išrioglindavot | išrioglinsite, išrioglinsit |
|---|
| 3p.pl. | išrioglina | išrioglino | išrioglindavo | išrioglins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išrioglinčiau | išrioglintumėme, išrioglintume, išrioglintumėm |
|---|
| 2p. | išrioglintum, išrioglintumei | išrioglintumėte, išrioglintumėt |
|---|
| 3p. | išrioglintų | išrioglintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išrioglinkime, išrioglinkim |
|---|
| 2p. | išrioglinki, išrioglink | išrioglinkit, išrioglinkite |
|---|
| 3p. | teišrioglina, teišrioglinie | teišrioglinie, teišrioglina |
|---|
|
