|
|
|
|
литовский словарь / atgiežti | | atgiẽžti (atgiẽžia, àtgiežė) отомстить/мстить; отплатить/отплачивать; a. ãpmaudą — отомстить (за обиду)
/ru/ отомстить, отплачивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | atgiežiu | atgiežiau | atgieždavau | atgiešiu |
---|
2p.sg. | atgieži | atgiežei | atgieždavai | atgieši |
---|
3p.sg. | atgiežia | atgiežė | atgieždavo | atgieš |
---|
1p.pl. | atgiežiam, atgiežiame | atgiežėm, atgiežėme | atgieždavome, atgieždavom | atgiešim, atgiešime |
---|
2p.pl. | atgiežiat, atgiežiate | atgiežėt, atgiežėte | atgieždavote, atgieždavot | atgiešite, atgiešit |
---|
3p.pl. | atgiežia | atgiežė | atgieždavo | atgieš |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atgiežčiau | atgiežtumėme, atgiežtume, atgiežtumėm |
---|
2p. | atgiežtumei, atgiežtum | atgiežtumėt, atgiežtumėte |
---|
3p. | atgiežtų | atgiežtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atgiežkime, atgiežkim |
---|
2p. | atgiežk, atgiežki | atgiežkit, atgiežkite |
---|
3p. | teatgiežia, teatgiežie | teatgiežie, teatgiežia |
---|
|