|
|
|
|
литовский словарь / iškabinėti | | iškabinė́ti (iškabinė́ja, iškabinė́jo) džn. mžb. — развешивать/развесить [развешать] (pvz., paveikslus)
/ru/ развешивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iškabinėju | iškabinėjau | iškabinėdavau | iškabinėsiu |
---|
2p.sg. | iškabinėji | iškabinėjai | iškabinėdavai | iškabinėsi |
---|
3p.sg. | iškabinėja | iškabinėjo | iškabinėdavo | iškabinės |
---|
1p.pl. | iškabinėjam, iškabinėjame | iškabinėjome, iškabinėjom | iškabinėdavom, iškabinėdavome | iškabinėsim, iškabinėsime |
---|
2p.pl. | iškabinėjate, iškabinėjat | iškabinėjote, iškabinėjot | iškabinėdavot, iškabinėdavote | iškabinėsite, iškabinėsit |
---|
3p.pl. | iškabinėja | iškabinėjo | iškabinėdavo | iškabinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iškabinėčiau | iškabinėtumėm, iškabinėtume, iškabinėtumėme |
---|
2p. | iškabinėtumei, iškabinėtum | iškabinėtumėte, iškabinėtumėt |
---|
3p. | iškabinėtų | iškabinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iškabinėkime, iškabinėkim |
---|
2p. | iškabinėki, iškabinėk | iškabinėkit, iškabinėkite |
---|
3p. | teiškabinėja, teiškabinėjie | teiškabinėjie, teiškabinėja |
---|
|