|
|
|
|
литовский словарь / sutautėti | | sutautė́ti (sutautė́ja, sutautė́jo) принять/принимать [приобрести/приобретать] национальный характер
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sutautėju | sutautėjau | sutautėdavau | sutautėsiu |
---|
2p.sg. | sutautėji | sutautėjai | sutautėdavai | sutautėsi |
---|
3p.sg. | sutautėja | sutautėjo | sutautėdavo | sutautės |
---|
1p.pl. | sutautėjam, sutautėjame | sutautėjome, sutautėjom | sutautėdavom, sutautėdavome | sutautėsime, sutautėsim |
---|
2p.pl. | sutautėjat, sutautėjate | sutautėjot, sutautėjote | sutautėdavote, sutautėdavot | sutautėsite, sutautėsit |
---|
3p.pl. | sutautėja | sutautėjo | sutautėdavo | sutautės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sutautėčiau | sutautėtumėme, sutautėtume, sutautėtumėm |
---|
2p. | sutautėtum, sutautėtumei | sutautėtumėt, sutautėtumėte |
---|
3p. | sutautėtų | sutautėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sutautėkime, sutautėkim |
---|
2p. | sutautėki, sutautėk | sutautėkit, sutautėkite |
---|
3p. | tesutautėjie, tesutautėja | tesutautėjie, tesutautėja |
---|
|