|
|
|
|
литовский словарь / įgaruoti | |
įgarúoti (įgarúoja, įgarãvo) угореть/угорать;
jìs įgarãvo gálvą — у него угар, он угорел
/en/
be poisoned by (charcoal) fumes , get carbon monoxide poisoning ; jis įgaravo galvą he has been poisoned by (charcoal) fumes, he has got carbon monoxide poisoning
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įgaruoju | įgaravau | įgaruodavau | įgaruosiu |
|---|
| 2p.sg. | įgaruoji | įgaravai | įgaruodavai | įgaruosi |
|---|
| 3p.sg. | įgaruoja | įgaravo | įgaruodavo | įgaruos |
|---|
| 1p.pl. | įgaruojam, įgaruojame | įgaravom, įgaravome | įgaruodavome, įgaruodavom | įgaruosime, įgaruosim |
|---|
| 2p.pl. | įgaruojate, įgaruojat | įgaravot, įgaravote | įgaruodavot, įgaruodavote | įgaruosit, įgaruosite |
|---|
| 3p.pl. | įgaruoja | įgaravo | įgaruodavo | įgaruos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įgaruočiau | įgaruotume, įgaruotumėme, įgaruotumėm |
|---|
| 2p. | įgaruotum, įgaruotumei | įgaruotumėt, įgaruotumėte |
|---|
| 3p. | įgaruotų | įgaruotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įgaruokim, įgaruokime |
|---|
| 2p. | įgaruok, įgaruoki | įgaruokit, įgaruokite |
|---|
| 3p. | teįgaruoja, teįgaruojie | teįgaruojie, teįgaruoja |
|---|
|
