/ru/
ударяться
/en/
hit (smth), strike (against); a. galva į duris strike one's head against the door
/de/
(į ką) stoßen* vi (s) (an A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atsitrenku, atsitrenkiu | atsitrenkiau | atsitrenkdavau | atsitrenksiu |
| 2p.sg. | atsitrenki | atsitrenkei | atsitrenkdavai | atsitrenksi |
| 3p.sg. | atsitrenka, atsitrenkia | atsitrenkė | atsitrenkdavo | atsitrenks |
| 1p.pl. | atsitrenkiam, atsitrenkame, atsitrenkam, atsitrenkiame | atsitrenkėm, atsitrenkėme | atsitrenkdavome | atsitrenksime |
| 2p.pl. | atsitrenkate, atsitrenkiate | atsitrenkėte, atsitrenkėt | atsitrenkdavote | atsitrenksite |
| 3p.pl. | atsitrenkia, atsitrenka | atsitrenkė | atsitrenkdavo | atsitrenks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsitrenkčiau | atsitrenktume, atsitrenktumėme |
| 2p. | atsitrenktumei, atsitrenktum | atsitrenktumėte |
| 3p. | atsitrenktų | atsitrenktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsitrenkime, atsitrenkim | |
| 2p. | atsitrenki, atsitrenk | atsitrenkit, atsitrenkite |
| 3p. | teatsitrenkia, teatsitrenkie, teatsitrenka | teatsitrenka, teatsitrenkia, teatsitrenkie |