|
|
|
|
литовский словарь / vokietėti | |
vokietė́ti (vokietė́ja, vokietė́jo) — онемечиваться, германизироваться
/en/
grow/become German, Germanize
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vokietėju | vokietėjau | vokietėdavau | vokietėsiu |
|---|
| 2p.sg. | vokietėji | vokietėjai | vokietėdavai | vokietėsi |
|---|
| 3p.sg. | vokietėja | vokietėjo | vokietėdavo | vokietės |
|---|
| 1p.pl. | vokietėjame, vokietėjam | vokietėjome, vokietėjom | vokietėdavom, vokietėdavome | vokietėsim, vokietėsime |
|---|
| 2p.pl. | vokietėjat, vokietėjate | vokietėjot, vokietėjote | vokietėdavote, vokietėdavot | vokietėsite, vokietėsit |
|---|
| 3p.pl. | vokietėja | vokietėjo | vokietėdavo | vokietės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vokietėčiau | vokietėtumėm, vokietėtume, vokietėtumėme |
|---|
| 2p. | vokietėtum, vokietėtumei | vokietėtumėte, vokietėtumėt |
|---|
| 3p. | vokietėtų | vokietėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vokietėkime, vokietėkim |
|---|
| 2p. | vokietėki, vokietėk | vokietėkit, vokietėkite |
|---|
| 3p. | tevokietėjie, tevokietėja | tevokietėja, tevokietėjie |
|---|
|
