|
|
|
|
литовский словарь / specializuotis | | specializúotis (specializúojasi, specializãvosi) — специализироваться;
/en/ specialize (in); istorijos srityje specialize in history, make a special study of history
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | specializuojuosi, specializuojuos | specializavaus, specializavausi | specializuodavaus, specializuodavausi | specializuosiuosi, specializuosiuos |
---|
2p.sg. | specializuojiesi, specializuojies | specializavais, specializavaisi | specializuodavaisi, specializuodavais | specializuosiesi, specializuosies |
---|
3p.sg. | specializuojasi, specializuojas | specializavos, specializavosi | specializuodavos, specializuodavosi | specializuosis |
---|
1p.pl. | specializuojamės | specializavomės | specializuodavomės | specializuosimės |
---|
2p.pl. | specializuojatės | specializavotės | specializuodavotės | specializuositės |
---|
3p.pl. | specializuojasi, specializuojas | specializavos, specializavosi | specializuodavos, specializuodavosi | specializuosis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | specializuočiausi, specializuočiaus | specializuotumėmės, specializuotumės |
---|
2p. | specializuotumeisi, specializuotumeis | specializuotumėtės |
---|
3p. | specializuotųsi, specializuotųs | specializuotųs, specializuotųsi |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | specializuokimės |
---|
2p. | specializuokis | specializuokitės |
---|
3p. | tesispecializuoja, tesispecializuojie | tesispecializuoja, tesispecializuojie |
---|
|