/ru/
соглашаться; ладить
/en/
agree; (sugyventi) live/be in harmony/ concord
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susiklausau | susiklausiau | susiklausydavau | susiklausysiu |
| 2p.sg. | susiklausai | susiklausei | susiklausydavai | susiklausysi |
| 3p.sg. | susiklauso | susiklausė | susiklausydavo | susiklausys |
| 1p.pl. | susiklausom, susiklausome | susiklausėme, susiklausėm | susiklausydavome | susiklausysime |
| 2p.pl. | susiklausote | susiklausėt, susiklausėte | susiklausydavote | susiklausysite |
| 3p.pl. | susiklauso | susiklausė | susiklausydavo | susiklausys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiklausyčiau | susiklausytumėme, susiklausytume |
| 2p. | susiklausytumei, susiklausytum | susiklausytumėte |
| 3p. | susiklausytų | susiklausytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiklausykime, susiklausykim | |
| 2p. | susiklausyk, susiklausyki | susiklausykite, susiklausykit |
| 3p. | tesusiklauso, tesusiklausai | tesusiklauso, tesusiklausai |