|
|
|
|
литовский словарь / vytėti | |
vytė́ti (vytė́ja, vytė́jo) потихоньку вянуть [увядать]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vytėju | vytėjau | vytėdavau | vytėsiu |
|---|
| 2p.sg. | vytėji | vytėjai | vytėdavai | vytėsi |
|---|
| 3p.sg. | vytėja | vytėjo | vytėdavo | vytės |
|---|
| 1p.pl. | vytėjame, vytėjam | vytėjom, vytėjome | vytėdavome, vytėdavom | vytėsime, vytėsim |
|---|
| 2p.pl. | vytėjat, vytėjate | vytėjote, vytėjot | vytėdavot, vytėdavote | vytėsit, vytėsite |
|---|
| 3p.pl. | vytėja | vytėjo | vytėdavo | vytės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vytėčiau | vytėtumėm, vytėtume, vytėtumėme |
|---|
| 2p. | vytėtum, vytėtumei | vytėtumėte, vytėtumėt |
|---|
| 3p. | vytėtų | vytėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vytėkim, vytėkime |
|---|
| 2p. | vytėk, vytėki | vytėkite, vytėkit |
|---|
| 3p. | tevytėjie, tevytėja | tevytėja, tevytėjie |
|---|
|
