/ru/
расспрашивать; выспрашивать
/de/
ausfragen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išklausinėju | išklausinėjau | išklausinėdavau | išklausinėsiu |
| 2p.sg. | išklausinėji | išklausinėjai | išklausinėdavai | išklausinėsi |
| 3p.sg. | išklausinėja | išklausinėjo | išklausinėdavo | išklausinės |
| 1p.pl. | išklausinėjame, išklausinėjam | išklausinėjome, išklausinėjom | išklausinėdavome, išklausinėdavom | išklausinėsim, išklausinėsime |
| 2p.pl. | išklausinėjat, išklausinėjate | išklausinėjot, išklausinėjote | išklausinėdavot, išklausinėdavote | išklausinėsite, išklausinėsit |
| 3p.pl. | išklausinėja | išklausinėjo | išklausinėdavo | išklausinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išklausinėčiau | išklausinėtumėme, išklausinėtumėm, išklausinėtume |
| 2p. | išklausinėtum, išklausinėtumei | išklausinėtumėt, išklausinėtumėte |
| 3p. | išklausinėtų | išklausinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išklausinėkime, išklausinėkim | |
| 2p. | išklausinėk, išklausinėki | išklausinėkit, išklausinėkite |
| 3p. | teišklausinėjie, teišklausinėja | teišklausinėja, teišklausinėjie |