/ru/
обязать
/en/
obligate; bind; ką darbą atlikti laiku obligate smb to do the work in time
/de/
verpflichten vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įpareigoju | įpareigojau | įpareigodavau | įpareigosiu |
| 2p.sg. | įpareigoji | įpareigojai | įpareigodavai | įpareigosi |
| 3p.sg. | įpareigoja | įpareigojo | įpareigodavo | įpareigos |
| 1p.pl. | įpareigojam, įpareigojame | įpareigojome, įpareigojom | įpareigodavom, įpareigodavome | įpareigosim, įpareigosime |
| 2p.pl. | įpareigojate, įpareigojat | įpareigojot, įpareigojote | įpareigodavot, įpareigodavote | įpareigosit, įpareigosite |
| 3p.pl. | įpareigoja | įpareigojo | įpareigodavo | įpareigos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įpareigočiau | įpareigotume, įpareigotumėme, įpareigotumėm |
| 2p. | įpareigotumei, įpareigotum | įpareigotumėt, įpareigotumėte |
| 3p. | įpareigotų | įpareigotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įpareigokim, įpareigokime | |
| 2p. | įpareigoki, įpareigok | įpareigokite, įpareigokit |
| 3p. | teįpareigojie, teįpareigoja | teįpareigojie, teįpareigoja |