|
|
|
|
литовский словарь / įdukrinti | | įdùkrinti (įdùkrina, įdùkrino) — удочерить/удочерять;
/ru/ удочерять
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įdukrinu | įdukrinau | įdukrindavau | įdukrinsiu |
---|
2p.sg. | įdukrini | įdukrinai | įdukrindavai | įdukrinsi |
---|
3p.sg. | įdukrina | įdukrino | įdukrindavo | įdukrins |
---|
1p.pl. | įdukrinam, įdukriname | įdukrinom, įdukrinome | įdukrindavom, įdukrindavome | įdukrinsim, įdukrinsime |
---|
2p.pl. | įdukrinate, įdukrinat | įdukrinote, įdukrinot | įdukrindavote, įdukrindavot | įdukrinsit, įdukrinsite |
---|
3p.pl. | įdukrina | įdukrino | įdukrindavo | įdukrins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įdukrinčiau | įdukrintumėm, įdukrintume, įdukrintumėme |
---|
2p. | įdukrintumei, įdukrintum | įdukrintumėte, įdukrintumėt |
---|
3p. | įdukrintų | įdukrintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įdukrinkim, įdukrinkime |
---|
2p. | įdukrinki, įdukrink | įdukrinkite, įdukrinkit |
---|
3p. | teįdukrinie, teįdukrina | teįdukrina, teįdukrinie |
---|
|