/ru/
овладевать
/en/
knyg. master; techniką master the technique
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įvaldau | įvaldžiau | įvaldydavau | įvaldysiu |
| 2p.sg. | įvaldai | įvaldei | įvaldydavai | įvaldysi |
| 3p.sg. | įvaldo | įvaldė | įvaldydavo | įvaldys |
| 1p.pl. | įvaldome, įvaldom | įvaldėme, įvaldėm | įvaldydavome, įvaldydavom | įvaldysim, įvaldysime |
| 2p.pl. | įvaldot, įvaldote | įvaldėt, įvaldėte | įvaldydavot, įvaldydavote | įvaldysit, įvaldysite |
| 3p.pl. | įvaldo | įvaldė | įvaldydavo | įvaldys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvaldyčiau | įvaldytumėme, įvaldytume, įvaldytumėm |
| 2p. | įvaldytum, įvaldytumei | įvaldytumėt, įvaldytumėte |
| 3p. | įvaldytų | įvaldytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvaldykim, įvaldykime | |
| 2p. | įvaldyk, įvaldyki | įvaldykite, įvaldykit |
| 3p. | teįvaldai, teįvaldo | teįvaldai, teįvaldo |