|
|
|
|
литовский словарь / išvapėti | | išvapė́ti (ìšvapa, išvapė́jo) šnek. пролепетать/лепетать; i. kẽletą žõdžių — пролепетать несколько слов
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išvapu | išvapėjau | išvapėdavau | išvapėsiu |
---|
2p.sg. | išvapi | išvapėjai | išvapėdavai | išvapėsi |
---|
3p.sg. | išvapa | išvapėjo | išvapėdavo | išvapės |
---|
1p.pl. | išvapame, išvapam | išvapėjom, išvapėjome | išvapėdavom, išvapėdavome | išvapėsim, išvapėsime |
---|
2p.pl. | išvapate, išvapat | išvapėjote, išvapėjot | išvapėdavote, išvapėdavot | išvapėsit, išvapėsite |
---|
3p.pl. | išvapa | išvapėjo | išvapėdavo | išvapės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išvapėčiau | išvapėtumėm, išvapėtume, išvapėtumėme |
---|
2p. | išvapėtumei, išvapėtum | išvapėtumėt, išvapėtumėte |
---|
3p. | išvapėtų | išvapėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išvapėkim, išvapėkime |
---|
2p. | išvapėki, išvapėk | išvapėkite, išvapėkit |
---|
3p. | teišvapa, teišvapie | teišvapie, teišvapa |
---|
|