/ru/
доказать; доказывать
/en/
(įv. reikš.) prove ; (vaizdingai) demonstrate; moksliškai į. prove scientifically; tai įrodo jo kaltę this proves his fault; į. teoremą demonstrate a theorem ; į. savo ištikimybę tėvynei prove one's devotion to one's fatherland/motherland ; ką ir reikėjo į. which was to be proved; sutr. Q. E. D.
/de/
beweisen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įrodau | įrodžiau | įrodydavau | įrodysiu |
| 2p.sg. | įrodai | įrodei | įrodydavai | įrodysi |
| 3p.sg. | įrodo | įrodė | įrodydavo | įrodys |
| 1p.pl. | įrodome, įrodom | įrodėme, įrodėm | įrodydavome, įrodydavom | įrodysime, įrodysim |
| 2p.pl. | įrodote, įrodot | įrodėt, įrodėte | įrodydavot, įrodydavote | įrodysit, įrodysite |
| 3p.pl. | įrodo | įrodė | įrodydavo | įrodys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įrodyčiau | įrodytume, įrodytumėm, įrodytumėme |
| 2p. | įrodytum, įrodytumei | įrodytumėt, įrodytumėte |
| 3p. | įrodytų | įrodytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įrodykim, įrodykime | |
| 2p. | įrodyk, įrodyki | įrodykit, įrodykite |
| 3p. | teįrodai, teįrodo | teįrodo, teįrodai |