|
|
|
|
литовский словарь / suskilinėti | | suskilinė́ti (suskilinė́ja, suskilinė́jo) džn. — растрескиваться/растрескаться; полопаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suskilinėju | suskilinėjau | suskilinėdavau | suskilinėsiu |
---|
2p.sg. | suskilinėji | suskilinėjai | suskilinėdavai | suskilinėsi |
---|
3p.sg. | suskilinėja | suskilinėjo | suskilinėdavo | suskilinės |
---|
1p.pl. | suskilinėjam, suskilinėjame | suskilinėjom, suskilinėjome | suskilinėdavom, suskilinėdavome | suskilinėsime, suskilinėsim |
---|
2p.pl. | suskilinėjate, suskilinėjat | suskilinėjote, suskilinėjot | suskilinėdavote, suskilinėdavot | suskilinėsit, suskilinėsite |
---|
3p.pl. | suskilinėja | suskilinėjo | suskilinėdavo | suskilinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suskilinėčiau | suskilinėtumėm, suskilinėtume, suskilinėtumėme |
---|
2p. | suskilinėtum, suskilinėtumei | suskilinėtumėt, suskilinėtumėte |
---|
3p. | suskilinėtų | suskilinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suskilinėkim, suskilinėkime |
---|
2p. | suskilinėki, suskilinėk | suskilinėkit, suskilinėkite |
---|
3p. | tesuskilinėjie, tesuskilinėja | tesuskilinėjie, tesuskilinėja |
---|
|