|
|
|
|
литовский словарь / atmetinėti | |
atmetinė́ti (atmetinė́ja, atmetinė́jo) džn. mžb.
1. отбрасывать;
2. отклонять (что), отказывать (в чём);
3. браковать
/ru/
отбрасывать; отклонять; забраковывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atmetinėju | atmetinėjiau, atmetinėjau | atmetinėdavau | atmetinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atmetinėji | atmetinėjei, atmetinėjai | atmetinėdavai | atmetinėsi |
|---|
| 3p.sg. | atmetinėja | atmetinėjo, atmetinėjė | atmetinėdavo | atmetinės |
|---|
| 1p.pl. | atmetinėjame, atmetinėjam | atmetinėjėme, atmetinėjom, atmetinėjome, atmetinėjėm | atmetinėdavome, atmetinėdavom | atmetinėsim, atmetinėsime |
|---|
| 2p.pl. | atmetinėjate, atmetinėjat | atmetinėjot, atmetinėjėt, atmetinėjėte, atmetinėjote | atmetinėdavot, atmetinėdavote | atmetinėsit, atmetinėsite |
|---|
| 3p.pl. | atmetinėja | atmetinėjė, atmetinėjo | atmetinėdavo | atmetinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atmetinėčiau | atmetinėtumėm, atmetinėtume, atmetinėtumėme |
|---|
| 2p. | atmetinėtum, atmetinėtumei | atmetinėtumėte, atmetinėtumėt |
|---|
| 3p. | atmetinėtų | atmetinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atmetinėkim, atmetinėkime |
|---|
| 2p. | atmetinėki, atmetinėk | atmetinėkit, atmetinėkite |
|---|
| 3p. | teatmetinėja, teatmetinėjie | teatmetinėjie, teatmetinėja |
|---|
|
