|
|
|
|
литовский словарь / suniurnėti | |
suniurnė́ti (suniùrna, suniurnė́jo) заворчать/ворчать, забурчать/бурчать šnek.
/en/
(neaiškiai) mumble; (su nepasitenkinimu) grumble (out); (imti niurzgėti) begin to mumble/grumble
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suniurnu | suniurnėjau | suniurnėdavau | suniurnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suniurni | suniurnėjai | suniurnėdavai | suniurnėsi |
|---|
| 3p.sg. | suniurna | suniurnėjo | suniurnėdavo | suniurnės |
|---|
| 1p.pl. | suniurname, suniurnam | suniurnėjome, suniurnėjom | suniurnėdavome, suniurnėdavom | suniurnėsime, suniurnėsim |
|---|
| 2p.pl. | suniurnate, suniurnat | suniurnėjot, suniurnėjote | suniurnėdavot, suniurnėdavote | suniurnėsite, suniurnėsit |
|---|
| 3p.pl. | suniurna | suniurnėjo | suniurnėdavo | suniurnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suniurnėčiau | suniurnėtume, suniurnėtumėme, suniurnėtumėm |
|---|
| 2p. | suniurnėtum, suniurnėtumei | suniurnėtumėt, suniurnėtumėte |
|---|
| 3p. | suniurnėtų | suniurnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suniurnėkime, suniurnėkim |
|---|
| 2p. | suniurnėk, suniurnėki | suniurnėkit, suniurnėkite |
|---|
| 3p. | tesuniurna, tesuniurnie | tesuniurnie, tesuniurna |
|---|
|
