prastovėti
простаивать
/en/prastovėti
1. (būti be darbo) stand idle; (apie laivus) lie idle; 2. (kurį laiką) stand (for a certain time), keep/be standing, stay; spend (the time) standing; jis prastovėjo ten visą rytą he stood there the whole morning , he spent the whole morning standing there
prastovėti