/ru/
простаивать
/en/
1. (būti be darbo) stand idle; (apie laivus) lie idle; 2. (kurį laiką) stand (for a certain time), keep/be standing, stay; spend (the time) standing; jis prastovėjo ten visą rytą he stood there the whole morning , he spent the whole morning standing there
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prastoviu | prastovėjau | prastovėdavau | prastovėsiu |
| 2p.sg. | prastovi | prastovėjai | prastovėdavai | prastovėsi |
| 3p.sg. | prastovi | prastovėjo | prastovėdavo | prastovės |
| 1p.pl. | prastovime, prastovim | prastovėjome, prastovėjom | prastovėdavome, prastovėdavom | prastovėsim, prastovėsime |
| 2p.pl. | prastovit, prastovite | prastovėjot, prastovėjote | prastovėdavot, prastovėdavote | prastovėsite, prastovėsit |
| 3p.pl. | prastovi | prastovėjo | prastovėdavo | prastovės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prastovėčiau | prastovėtume, prastovėtumėme, prastovėtumėm |
| 2p. | prastovėtum, prastovėtumei | prastovėtumėt, prastovėtumėte |
| 3p. | prastovėtų | prastovėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prastovėkime, prastovėkim | |
| 2p. | prastovėk, prastovėki | prastovėkit, prastovėkite |
| 3p. | teprastovie, teprastovi | teprastovie, teprastovi |