|
|
|
|
литовский словарь / išsibaldyti | | išsibáldyti (išsibáldo, išsibáldė) выйти/выходить [выбраться/выбираться] с шумом [со стуком]
/en/ get out with noise; leave with noise
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsibaldau | išsibaldžiau | išsibaldydavau | išsibaldysiu |
---|
2p.sg. | išsibaldai | išsibaldei | išsibaldydavai | išsibaldysi |
---|
3p.sg. | išsibaldo | išsibaldė | išsibaldydavo | išsibaldys |
---|
1p.pl. | išsibaldom, išsibaldome | išsibaldėme, išsibaldėm | išsibaldydavome | išsibaldysime |
---|
2p.pl. | išsibaldote | išsibaldėt, išsibaldėte | išsibaldydavote | išsibaldysite |
---|
3p.pl. | išsibaldo | išsibaldė | išsibaldydavo | išsibaldys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsibaldyčiau | išsibaldytume, išsibaldytumėme |
---|
2p. | išsibaldytumei, išsibaldytum | išsibaldytumėte |
---|
3p. | išsibaldytų | išsibaldytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsibaldykime, išsibaldykim |
---|
2p. | išsibaldyk, išsibaldyki | išsibaldykite, išsibaldykit |
---|
3p. | teišsibaldo, teišsibaldai | teišsibaldai, teišsibaldo |
---|
|