/en/
state; ascertain; mirtį certify death; declare; pronounce; avow; assert
/de/
konstatieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | konstatuoju | konstatavau | konstatuodavau | konstatuosiu |
| 2p.sg. | konstatuoji | konstatavai | konstatuodavai | konstatuosi |
| 3p.sg. | konstatuoja | konstatavo | konstatuodavo | konstatuos |
| 1p.pl. | konstatuojame, konstatuojam | konstatavome, konstatavom | konstatuodavom, konstatuodavome | konstatuosime, konstatuosim |
| 2p.pl. | konstatuojat, konstatuojate | konstatavote, konstatavot | konstatuodavote, konstatuodavot | konstatuosite, konstatuosit |
| 3p.pl. | konstatuoja | konstatavo | konstatuodavo | konstatuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | konstatuočiau | konstatuotumėme, konstatuotumėm, konstatuotume |
| 2p. | konstatuotum, konstatuotumei | konstatuotumėt, konstatuotumėte |
| 3p. | konstatuotų | konstatuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | konstatuokime, konstatuokim | |
| 2p. | konstatuoki, konstatuok | konstatuokite, konstatuokit |
| 3p. | tekonstatuoja, tekonstatuojie | tekonstatuojie, tekonstatuoja |