|
|
|
|
литовский словарь / susiraišioti | |
susiráišioti (susiráišioja, susiráišiojo) džn.
1. связываться/ связаться;
s. vir̃vėmis — связываться верёвками;
2. связывать/связать себе [своё]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susiraišioju | susiraišiojau | susiraišiodavau | susiraišiosiu |
|---|
| 2p.sg. | susiraišioji | susiraišiojai | susiraišiodavai | susiraišiosi |
|---|
| 3p.sg. | susiraišioja | susiraišiojo | susiraišiodavo | susiraišios |
|---|
| 1p.pl. | susiraišiojame, susiraišiojam | susiraišiojom, susiraišiojome | susiraišiodavome | susiraišiosime |
|---|
| 2p.pl. | susiraišiojate | susiraišiojote, susiraišiojot | susiraišiodavote | susiraišiosite |
|---|
| 3p.pl. | susiraišioja | susiraišiojo | susiraišiodavo | susiraišios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susiraišiočiau | susiraišiotumėme, susiraišiotume |
|---|
| 2p. | susiraišiotum, susiraišiotumei | susiraišiotumėte |
|---|
| 3p. | susiraišiotų | susiraišiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susiraišiokim, susiraišiokime |
|---|
| 2p. | susiraišioki, susiraišiok | susiraišiokit, susiraišiokite |
|---|
| 3p. | tesusiraišioja, tesusiraišiojie | tesusiraišioja, tesusiraišiojie |
|---|
|
