|
|
|
|
литовский словарь / išvešėti | |
išvešė́ti (ìšveša, išvešė́jo) — разрастись/разрастаться
/ru/
разрастаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvešiu, išvešu | išvešėjau | išvešėdavau | išvešėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išveši | išvešėjai | išvešėdavai | išvešėsi |
|---|
| 3p.sg. | išveši, išveša | išvešėjo | išvešėdavo | išvešės |
|---|
| 1p.pl. | išvešame, išvešim, išvešime, išvešam | išvešėjome, išvešėjom | išvešėdavom, išvešėdavome | išvešėsime, išvešėsim |
|---|
| 2p.pl. | išvešate, išvešat, išvešite, išvešit | išvešėjot, išvešėjote | išvešėdavote, išvešėdavot | išvešėsite, išvešėsit |
|---|
| 3p.pl. | išveši, išveša | išvešėjo | išvešėdavo | išvešės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvešėčiau | išvešėtumėm, išvešėtumėme, išvešėtume |
|---|
| 2p. | išvešėtumei, išvešėtum | išvešėtumėt, išvešėtumėte |
|---|
| 3p. | išvešėtų | išvešėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvešėkime, išvešėkim |
|---|
| 2p. | išvešėk, išvešėki | išvešėkit, išvešėkite |
|---|
| 3p. | teišvešie, teišveša, teišveši | teišveša, teišvešie, teišveši |
|---|
|
