/ru/
захватить; захватывать
/de/
erobern vt; valdžią die Macht ergreifen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užgrobiu | užgrobiau | užgrobdavau | užgrobsiu |
| 2p.sg. | užgrobi | užgrobei | užgrobdavai | užgrobsi |
| 3p.sg. | užgrobia | užgrobė | užgrobdavo | užgrobs |
| 1p.pl. | užgrobiam, užgrobiame | užgrobėm, užgrobėme | užgrobdavome, užgrobdavom | užgrobsime, užgrobsim |
| 2p.pl. | užgrobiate, užgrobiat | užgrobėte, užgrobėt | užgrobdavot, užgrobdavote | užgrobsite, užgrobsit |
| 3p.pl. | užgrobia | užgrobė | užgrobdavo | užgrobs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užgrobčiau | užgrobtume, užgrobtumėm, užgrobtumėme |
| 2p. | užgrobtum, užgrobtumei | užgrobtumėt, užgrobtumėte |
| 3p. | užgrobtų | užgrobtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užgrobkime, užgrobkim | |
| 2p. | užgrobki, užgrobk | užgrobkit, užgrobkite |
| 3p. | teužgrobia, teužgrobie | teužgrobie, teužgrobia |