/ru/
приучать себя
/en/
accustom oneself (to); get used (to)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsipratinu | įsipratinau | įsipratindavau | įsipratinsiu |
| 2p.sg. | įsipratini | įsipratinai | įsipratindavai | įsipratinsi |
| 3p.sg. | įsipratina | įsipratino | įsipratindavo | įsipratins |
| 1p.pl. | įsipratinam, įsipratiname | įsipratinome, įsipratinom | įsipratindavome | įsipratinsime |
| 2p.pl. | įsipratinate | įsipratinote, įsipratinot | įsipratindavote | įsipratinsite |
| 3p.pl. | įsipratina | įsipratino | įsipratindavo | įsipratins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsipratinčiau | įsipratintume, įsipratintumėme |
| 2p. | įsipratintum, įsipratintumei | įsipratintumėte |
| 3p. | įsipratintų | įsipratintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsipratinkime, įsipratinkim | |
| 2p. | įsipratinki, įsipratink | įsipratinkit, įsipratinkite |
| 3p. | teįsipratinie, teįsipratina | teįsipratina, teįsipratinie |