/ru/
понадобиться потребоваться
/en/
žr. prireikti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisireikiu | prisireikiau | prisireikdavau | prisireiksiu |
| 2p.sg. | prisireiki | prisireikei | prisireikdavai | prisireiksi |
| 3p.sg. | prisireikia | prisireikė | prisireikdavo | prisireiks |
| 1p.pl. | prisireikiame, prisireikiam | prisireikėm, prisireikėme | prisireikdavome | prisireiksime |
| 2p.pl. | prisireikiate | prisireikėte, prisireikėt | prisireikdavote | prisireiksite |
| 3p.pl. | prisireikia | prisireikė | prisireikdavo | prisireiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisireikčiau | prisireiktumėme, prisireiktume |
| 2p. | prisireiktum, prisireiktumei | prisireiktumėte |
| 3p. | prisireiktų | prisireiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisireikim, prisireikime | |
| 2p. | prisireik, prisireiki | prisireikite, prisireikit |
| 3p. | teprisireikie, teprisireikia | teprisireikie, teprisireikia |