|
|
|
|
литовский словарь / išpliaupti | |
išpliaũpti (išpliaũpia, ìšpliaupė) šnek.
1. выхлебать/ выхлёбывать šnek.;
2. žr. išpliaukšti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išpliaupiu | išpliaupiau | išpliaupdavau | išpliaupsiu |
|---|
| 2p.sg. | išpliaupi | išpliaupei | išpliaupdavai | išpliaupsi |
|---|
| 3p.sg. | išpliaupia | išpliaupė | išpliaupdavo | išpliaups |
|---|
| 1p.pl. | išpliaupiam, išpliaupiame | išpliaupėme, išpliaupėm | išpliaupdavom, išpliaupdavome | išpliaupsim, išpliaupsime |
|---|
| 2p.pl. | išpliaupiate, išpliaupiat | išpliaupėte, išpliaupėt | išpliaupdavot, išpliaupdavote | išpliaupsite, išpliaupsit |
|---|
| 3p.pl. | išpliaupia | išpliaupė | išpliaupdavo | išpliaups |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išpliaupčiau | išpliauptume, išpliauptumėm, išpliauptumėme |
|---|
| 2p. | išpliauptum, išpliauptumei | išpliauptumėt, išpliauptumėte |
|---|
| 3p. | išpliauptų | išpliauptų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išpliaupkime, išpliaupkim |
|---|
| 2p. | išpliaupki, išpliaupk | išpliaupkit, išpliaupkite |
|---|
| 3p. | teišpliaupia, teišpliaupie | teišpliaupie, teišpliaupia |
|---|
|
