|
|
|
|
литовский словарь / kriaukšėti | | kriaukšė́ti (kriáukši, kriaukšė́jo) šnek. перхать šnek., откашливаться, покрякивать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kriaukšiu | kriaukšėjau | kriaukšėdavau | kriaukšėsiu |
---|
2p.sg. | kriaukši | kriaukšėjai | kriaukšėdavai | kriaukšėsi |
---|
3p.sg. | kriaukši | kriaukšėjo | kriaukšėdavo | kriaukšės |
---|
1p.pl. | kriaukšime, kriaukšim | kriaukšėjom, kriaukšėjome | kriaukšėdavom, kriaukšėdavome | kriaukšėsime, kriaukšėsim |
---|
2p.pl. | kriaukšite, kriaukšit | kriaukšėjote, kriaukšėjot | kriaukšėdavot, kriaukšėdavote | kriaukšėsit, kriaukšėsite |
---|
3p.pl. | kriaukši | kriaukšėjo | kriaukšėdavo | kriaukšės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kriaukšėčiau | kriaukšėtumėm, kriaukšėtume, kriaukšėtumėme |
---|
2p. | kriaukšėtumei, kriaukšėtum | kriaukšėtumėt, kriaukšėtumėte |
---|
3p. | kriaukšėtų | kriaukšėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kriaukšėkim, kriaukšėkime |
---|
2p. | kriaukšėki, kriaukšėk | kriaukšėkit, kriaukšėkite |
---|
3p. | tekriaukši, tekriaukšie | tekriaukši, tekriaukšie |
---|
|