|
|
|
|
литовский словарь / išniurnėti | |
išniurnė́ti (išniùrna, išniurnė́jo), išniurzgė́ti (išniùrzga, išniurzgė́jo)
1. проворчать/ворчать;
2. уйти/уходить ворча
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išniurnu | išniurnėjau | išniurnėdavau | išniurnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išniurni | išniurnėjai | išniurnėdavai | išniurnėsi |
|---|
| 3p.sg. | išniurna | išniurnėjo | išniurnėdavo | išniurnės |
|---|
| 1p.pl. | išniurnam, išniurname | išniurnėjome, išniurnėjom | išniurnėdavome, išniurnėdavom | išniurnėsim, išniurnėsime |
|---|
| 2p.pl. | išniurnate, išniurnat | išniurnėjote, išniurnėjot | išniurnėdavot, išniurnėdavote | išniurnėsite, išniurnėsit |
|---|
| 3p.pl. | išniurna | išniurnėjo | išniurnėdavo | išniurnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išniurnėčiau | išniurnėtumėm, išniurnėtumėme, išniurnėtume |
|---|
| 2p. | išniurnėtum, išniurnėtumei | išniurnėtumėte, išniurnėtumėt |
|---|
| 3p. | išniurnėtų | išniurnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išniurnėkime, išniurnėkim |
|---|
| 2p. | išniurnėk, išniurnėki | išniurnėkite, išniurnėkit |
|---|
| 3p. | teišniurna, teišniurnie | teišniurnie, teišniurna |
|---|
|
