/ru/
питать отвращение; гнушаться
/en/
have an aversion (for), loathe (smth); be disgusted;
/de/
(kuo) sich ekeln (vor D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | bjaurėjuos, bjauriuos, bjaurėjuosi, bjauriuosi | bjaurėjausi, bjaurėjaus | bjaurėdavausi, bjaurėdavaus | bjaurėsiuos, bjaurėsiuosi |
| 2p.sg. | bjauries, bjaurėjiesi, bjauriesi, bjaurėjies | bjaurėjais, bjaurėjaisi | bjaurėdavaisi, bjaurėdavais | bjaurėsies, bjaurėsiesi |
| 3p.sg. | bjaurėjas, bjaurėjasi, bjauris, bjaurisi | bjaurėjos, bjaurėjosi | bjaurėdavosi, bjaurėdavos | bjaurėsis |
| 1p.pl. | bjaurėjamės, bjaurimės | bjaurėjomės | bjaurėdavomės | bjaurėsimės |
| 2p.pl. | bjaurėjatės, bjauritės | bjaurėjotės | bjaurėdavotės | bjaurėsitės |
| 3p.pl. | bjaurisi, bjaurėjas, bjaurėjasi, bjauris | bjaurėjos, bjaurėjosi | bjaurėdavosi, bjaurėdavos | bjaurėsis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bjaurėčiausi, bjaurėčiaus | bjaurėtumėmės, bjaurėtumės |
| 2p. | bjaurėtumeisi, bjaurėtumeis | bjaurėtumėtės |
| 3p. | bjaurėtųsi, bjaurėtųs | bjaurėtųsi, bjaurėtųs |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bjaurėkimės | |
| 2p. | bjaurėkis | bjaurėkitės |
| 3p. | tesibjaurėjie, tesibjaurėja, tesibjaurie, tesibjauri | tesibjaurėjie, tesibjaurėja, tesibjaurie, tesibjauri |