/ru/
приостанавливаться на минутку
/en/
stop, pause
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | stabteliu | stabtelėjau | stabtelėdavau | stabtelėsiu |
| 2p.sg. | stabteli | stabtelėjai | stabtelėdavai | stabtelėsi |
| 3p.sg. | stabteli | stabtelėjo | stabtelėdavo | stabtelės |
| 1p.pl. | stabtelime, stabtelim | stabtelėjome, stabtelėjom | stabtelėdavome, stabtelėdavom | stabtelėsim, stabtelėsime |
| 2p.pl. | stabtelit, stabtelite | stabtelėjote, stabtelėjot | stabtelėdavot, stabtelėdavote | stabtelėsite, stabtelėsit |
| 3p.pl. | stabteli | stabtelėjo | stabtelėdavo | stabtelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | stabtelėčiau | stabtelėtume, stabtelėtumėm, stabtelėtumėme |
| 2p. | stabtelėtumei, stabtelėtum | stabtelėtumėte, stabtelėtumėt |
| 3p. | stabtelėtų | stabtelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | stabtelėkim, stabtelėkime | |
| 2p. | stabtelėk, stabtelėki | stabtelėkite, stabtelėkit |
| 3p. | testabtelie, testabteli | testabteli, testabtelie |