|
|
|
|
литовский словарь / užmarinti | |
užmarìnti (užmarìna, užmarìno) — омертвить/омертвлять
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užmarinu | užmarinau | užmarindavau | užmarinsiu |
|---|
| 2p.sg. | užmarini | užmarinai | užmarindavai | užmarinsi |
|---|
| 3p.sg. | užmarina | užmarino | užmarindavo | užmarins |
|---|
| 1p.pl. | užmariname, užmarinam | užmarinome, užmarinom | užmarindavome, užmarindavom | užmarinsim, užmarinsime |
|---|
| 2p.pl. | užmarinat, užmarinate | užmarinote, užmarinot | užmarindavot, užmarindavote | užmarinsit, užmarinsite |
|---|
| 3p.pl. | užmarina | užmarino | užmarindavo | užmarins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užmarinčiau | užmarintume, užmarintumėm, užmarintumėme |
|---|
| 2p. | užmarintum, užmarintumei | užmarintumėte, užmarintumėt |
|---|
| 3p. | užmarintų | užmarintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užmarinkim, užmarinkime |
|---|
| 2p. | užmarink, užmarinki | užmarinkite, užmarinkit |
|---|
| 3p. | teužmarina, teužmarinie | teužmarinie, teužmarina |
|---|
|
