|
|
|
|
литовский словарь / išvadinti | |
išvadìnti (išvadìna, išvadìno)
1. (iškviesti) вызвать/вызывать;
2. обозвать/обзывать;
i. ką̃ melagiù — обозвать кого-л. лжецом
/ru/
вызывать; обзывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvadinu | išvadinau | išvadindavau | išvadinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išvadini | išvadinai | išvadindavai | išvadinsi |
|---|
| 3p.sg. | išvadina | išvadino | išvadindavo | išvadins |
|---|
| 1p.pl. | išvadinam, išvadiname | išvadinom, išvadinome | išvadindavom, išvadindavome | išvadinsime, išvadinsim |
|---|
| 2p.pl. | išvadinat, išvadinate | išvadinot, išvadinote | išvadindavote, išvadindavot | išvadinsite, išvadinsit |
|---|
| 3p.pl. | išvadina | išvadino | išvadindavo | išvadins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvadinčiau | išvadintume, išvadintumėme, išvadintumėm |
|---|
| 2p. | išvadintumei, išvadintum | išvadintumėt, išvadintumėte |
|---|
| 3p. | išvadintų | išvadintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvadinkime, išvadinkim |
|---|
| 2p. | išvadinki, išvadink | išvadinkit, išvadinkite |
|---|
| 3p. | teišvadinie, teišvadina | teišvadinie, teišvadina |
|---|
|
