/ru/
побить; поколотить; прибить; избить
/en/
1. beat, give a beating/thrashing; 2. (lentą ir pan.) nail (to), fasten with nails (to).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | primušu | primušiau | primušdavau | primušiu |
| 2p.sg. | primuši | primušei | primušdavai | primuši |
| 3p.sg. | primuša | primušė | primušdavo | primuš |
| 1p.pl. | primušame, primušam | primušėm, primušėme | primušdavome, primušdavom | primušime, primušim |
| 2p.pl. | primušat, primušate | primušėte, primušėt | primušdavote, primušdavot | primušit, primušite |
| 3p.pl. | primuša | primušė | primušdavo | primuš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | primuščiau | primuštumėme, primuštumėm, primuštume |
| 2p. | primuštum, primuštumei | primuštumėte, primuštumėt |
| 3p. | primuštų | primuštų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | primuškim, primuškime | |
| 2p. | primušk, primuški | primuškite, primuškit |
| 3p. | teprimušie, teprimuša | teprimušie, teprimuša |