|
|
|
|
литовский словарь / sudrumzlėti | |
sudrumzlė́ti (sudrumzlė́ja, sudrumzlė́jo) — помутиться/мутиться, помутнеть/мутнеть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sudrumzlėju | sudrumzlėjau | sudrumzlėdavau | sudrumzlėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sudrumzlėji | sudrumzlėjai | sudrumzlėdavai | sudrumzlėsi |
|---|
| 3p.sg. | sudrumzlėja | sudrumzlėjo | sudrumzlėdavo | sudrumzlės |
|---|
| 1p.pl. | sudrumzlėjame, sudrumzlėjam | sudrumzlėjom, sudrumzlėjome | sudrumzlėdavom, sudrumzlėdavome | sudrumzlėsim, sudrumzlėsime |
|---|
| 2p.pl. | sudrumzlėjate, sudrumzlėjat | sudrumzlėjot, sudrumzlėjote | sudrumzlėdavote, sudrumzlėdavot | sudrumzlėsit, sudrumzlėsite |
|---|
| 3p.pl. | sudrumzlėja | sudrumzlėjo | sudrumzlėdavo | sudrumzlės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sudrumzlėčiau | sudrumzlėtumėm, sudrumzlėtume, sudrumzlėtumėme |
|---|
| 2p. | sudrumzlėtumei, sudrumzlėtum | sudrumzlėtumėte, sudrumzlėtumėt |
|---|
| 3p. | sudrumzlėtų | sudrumzlėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sudrumzlėkim, sudrumzlėkime |
|---|
| 2p. | sudrumzlėk, sudrumzlėki | sudrumzlėkite, sudrumzlėkit |
|---|
| 3p. | tesudrumzlėja, tesudrumzlėjie | tesudrumzlėjie, tesudrumzlėja |
|---|
|
