/ru/
избаловывать; изнеживать
/en/
spoil
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išlepinu | išlepinau | išlepindavau | išlepinsiu |
| 2p.sg. | išlepini | išlepinai | išlepindavai | išlepinsi |
| 3p.sg. | išlepina | išlepino | išlepindavo | išlepins |
| 1p.pl. | išlepiname, išlepinam | išlepinome, išlepinom | išlepindavom, išlepindavome | išlepinsim, išlepinsime |
| 2p.pl. | išlepinate, išlepinat | išlepinote, išlepinot | išlepindavot, išlepindavote | išlepinsite, išlepinsit |
| 3p.pl. | išlepina | išlepino | išlepindavo | išlepins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlepinčiau | išlepintumėme, išlepintume, išlepintumėm |
| 2p. | išlepintumei, išlepintum | išlepintumėt, išlepintumėte |
| 3p. | išlepintų | išlepintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlepinkime, išlepinkim | |
| 2p. | išlepinki, išlepink | išlepinkit, išlepinkite |
| 3p. | teišlepinie, teišlepina | teišlepinie, teišlepina |