/ru/
выбежать толпой; вывалить
/en/
(būriu) flock/throng out (noisily)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgarmu | išgarmėjau | išgarmėdavau | išgarmėsiu |
| 2p.sg. | išgarmi | išgarmėjai | išgarmėdavai | išgarmėsi |
| 3p.sg. | išgarma | išgarmėjo | išgarmėdavo | išgarmės |
| 1p.pl. | išgarmame, išgarmam | išgarmėjome, išgarmėjom | išgarmėdavom, išgarmėdavome | išgarmėsim, išgarmėsime |
| 2p.pl. | išgarmate, išgarmat | išgarmėjot, išgarmėjote | išgarmėdavot, išgarmėdavote | išgarmėsit, išgarmėsite |
| 3p.pl. | išgarma | išgarmėjo | išgarmėdavo | išgarmės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgarmėčiau | išgarmėtume, išgarmėtumėme, išgarmėtumėm |
| 2p. | išgarmėtumei, išgarmėtum | išgarmėtumėt, išgarmėtumėte |
| 3p. | išgarmėtų | išgarmėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgarmėkim, išgarmėkime | |
| 2p. | išgarmėk, išgarmėki | išgarmėkite, išgarmėkit |
| 3p. | teišgarma, teišgarmie | teišgarma, teišgarmie |