|
|
|
|
литовский словарь / susirpinti | | susirpìnti (susirpìna, susirpìno) prž. дать/давать созреть [поспеть, налиться]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susirpinu | susirpinau | susirpindavau | susirpinsiu |
---|
2p.sg. | susirpini | susirpinai | susirpindavai | susirpinsi |
---|
3p.sg. | susirpina | susirpino | susirpindavo | susirpins |
---|
1p.pl. | susirpinam, susirpiname | susirpinom, susirpinome | susirpindavom, susirpindavome | susirpinsime, susirpinsim |
---|
2p.pl. | susirpinate, susirpinat | susirpinote, susirpinot | susirpindavote, susirpindavot | susirpinsite, susirpinsit |
---|
3p.pl. | susirpina | susirpino | susirpindavo | susirpins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susirpinčiau | susirpintumėm, susirpintumėme, susirpintume |
---|
2p. | susirpintumei, susirpintum | susirpintumėte, susirpintumėt |
---|
3p. | susirpintų | susirpintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susirpinkime, susirpinkim |
---|
2p. | susirpink, susirpinki | susirpinkit, susirpinkite |
---|
3p. | tesusirpinie, tesusirpina | tesusirpinie, tesusirpina |
---|
|