/ru/
развёртывать; расставлять, раздвигать; махать (руками)
/en/
1. unroll, unfold; spread ; 2. (rankomis) gesticulate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kėtoju | kėtojau | kėtodavau | kėtosiu |
| 2p.sg. | kėtoji | kėtojai | kėtodavai | kėtosi |
| 3p.sg. | kėtoja | kėtojo | kėtodavo | kėtos |
| 1p.pl. | kėtojam, kėtojame | kėtojome, kėtojom | kėtodavom, kėtodavome | kėtosim, kėtosime |
| 2p.pl. | kėtojate, kėtojat | kėtojote, kėtojot | kėtodavote, kėtodavot | kėtosite, kėtosit |
| 3p.pl. | kėtoja | kėtojo | kėtodavo | kėtos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kėtočiau | kėtotumėm, kėtotume, kėtotumėme |
| 2p. | kėtotum, kėtotumei | kėtotumėt, kėtotumėte |
| 3p. | kėtotų | kėtotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kėtokime, kėtokim | |
| 2p. | kėtok, kėtoki | kėtokite, kėtokit |
| 3p. | tekėtoja, tekėtojie | tekėtoja, tekėtojie |