/ru/
разинуть разевать
/en/
open (wide)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pražioju | pražiojau | pražiodavau | pražiosiu |
| 2p.sg. | pražioji | pražiojai | pražiodavai | pražiosi |
| 3p.sg. | pražioja | pražiojo | pražiodavo | pražios |
| 1p.pl. | pražiojam, pražiojame | pražiojom, pražiojome | pražiodavom, pražiodavome | pražiosime, pražiosim |
| 2p.pl. | pražiojate, pražiojat | pražiojote, pražiojot | pražiodavote, pražiodavot | pražiosit, pražiosite |
| 3p.pl. | pražioja | pražiojo | pražiodavo | pražios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pražiočiau | pražiotume, pražiotumėm, pražiotumėme |
| 2p. | pražiotumei, pražiotum | pražiotumėt, pražiotumėte |
| 3p. | pražiotų | pražiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pražiokim, pražiokime | |
| 2p. | pražiok, pražioki | pražiokite, pražiokit |
| 3p. | tepražioja, tepražiojie | tepražioja, tepražiojie |