|
|
|
|
литовский словарь / prigainioti | | prigáinioti (prigáinioja, prigáiniojo) (privaikyti) нагонять/ гонять
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prigainioju | prigainiojau | prigainiodavau | prigainiosiu |
---|
2p.sg. | prigainioji | prigainiojai | prigainiodavai | prigainiosi |
---|
3p.sg. | prigainioja | prigainiojo | prigainiodavo | prigainios |
---|
1p.pl. | prigainiojam, prigainiojame | prigainiojome, prigainiojom | prigainiodavome, prigainiodavom | prigainiosime, prigainiosim |
---|
2p.pl. | prigainiojat, prigainiojate | prigainiojot, prigainiojote | prigainiodavot, prigainiodavote | prigainiosite, prigainiosit |
---|
3p.pl. | prigainioja | prigainiojo | prigainiodavo | prigainios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prigainiočiau | prigainiotume, prigainiotumėm, prigainiotumėme |
---|
2p. | prigainiotum, prigainiotumei | prigainiotumėt, prigainiotumėte |
---|
3p. | prigainiotų | prigainiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prigainiokime, prigainiokim |
---|
2p. | prigainiok, prigainioki | prigainiokit, prigainiokite |
---|
3p. | teprigainiojie, teprigainioja | teprigainioja, teprigainiojie |
---|
|