|
|
|
|
литовский словарь / įdaiktėti | |
įdaiktė́ti (įdaiktė́ja, įdaiktė́jo) fil. — свеществиться/овеществляться
/en/
fil. materialize, become material
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įdaiktėju | įdaiktėjau | įdaiktėdavau | įdaiktėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įdaiktėji | įdaiktėjai | įdaiktėdavai | įdaiktėsi |
|---|
| 3p.sg. | įdaiktėja | įdaiktėjo | įdaiktėdavo | įdaiktės |
|---|
| 1p.pl. | įdaiktėjame, įdaiktėjam | įdaiktėjome, įdaiktėjom | įdaiktėdavome, įdaiktėdavom | įdaiktėsim, įdaiktėsime |
|---|
| 2p.pl. | įdaiktėjat, įdaiktėjate | įdaiktėjot, įdaiktėjote | įdaiktėdavot, įdaiktėdavote | įdaiktėsite, įdaiktėsit |
|---|
| 3p.pl. | įdaiktėja | įdaiktėjo | įdaiktėdavo | įdaiktės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įdaiktėčiau | įdaiktėtume, įdaiktėtumėme, įdaiktėtumėm |
|---|
| 2p. | įdaiktėtum, įdaiktėtumei | įdaiktėtumėte, įdaiktėtumėt |
|---|
| 3p. | įdaiktėtų | įdaiktėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įdaiktėkime, įdaiktėkim |
|---|
| 2p. | įdaiktėki, įdaiktėk | įdaiktėkit, įdaiktėkite |
|---|
| 3p. | teįdaiktėja, teįdaiktėjie | teįdaiktėja, teįdaiktėjie |
|---|
|
