|
|
|
|
литовский словарь / išrūšiuoti | | išrūšiúoti (išrūšiúoja, išrūšiãvo) — рассортировать/рассортировывать; отсортировать/отсортировывать; išrūšiúoti óbuolius, prekès — рассортировать яблоки, товар
/en/ sort out; obuolius (prekes) sort out apples (goods/wares)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išrūšiuoju | išrūšiavau | išrūšiuodavau | išrūšiuosiu |
---|
2p.sg. | išrūšiuoji | išrūšiavai | išrūšiuodavai | išrūšiuosi |
---|
3p.sg. | išrūšiuoja | išrūšiavo | išrūšiuodavo | išrūšiuos |
---|
1p.pl. | išrūšiuojam, išrūšiuojame | išrūšiavom, išrūšiavome | išrūšiuodavome, išrūšiuodavom | išrūšiuosime, išrūšiuosim |
---|
2p.pl. | išrūšiuojate, išrūšiuojat | išrūšiavote, išrūšiavot | išrūšiuodavote, išrūšiuodavot | išrūšiuosit, išrūšiuosite |
---|
3p.pl. | išrūšiuoja | išrūšiavo | išrūšiuodavo | išrūšiuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išrūšiuočiau | išrūšiuotumėme, išrūšiuotumėm, išrūšiuotume |
---|
2p. | išrūšiuotumei, išrūšiuotum | išrūšiuotumėte, išrūšiuotumėt |
---|
3p. | išrūšiuotų | išrūšiuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išrūšiuokim, išrūšiuokime |
---|
2p. | išrūšiuok, išrūšiuoki | išrūšiuokit, išrūšiuokite |
---|
3p. | teišrūšiuojie, teišrūšiuoja | teišrūšiuojie, teišrūšiuoja |
---|
|